Nė nenutuokiu, kokį raktažodį vedžiau į paieškos sistemą ar kokią nuorodą spustelėjau, kad kelias savaites iš eilės, kad ir kokioje svetainėje lankyčiausi, mane lydėjo įkyrus pasiūlymas: įsigyti programą, skirtą sekti savo partnerio veiklą telefone. Vis pasirodanti programos reklama pasakoja istoriją apie vaikiną, kuriam tereikėjo įrašyti tinkamą sekimo įrangą į merginos telefoną, kad išsiaiškintų, jog ji neištikima. Pagrindinis veikėjas džiaugiasi pats išsiaiškinęs tiesą apie mylimąją ir ją palikęs. Reklamoje žadama – man reikėtų tik slapta į partnerio mobilųjį įrašyti tam tikrą programą ir tuomet, jam nežinant, galėčiau gauti jo pokalbių telefonu įrašus, stebėti buvimo vietą, naršymo internete istoriją ir pasiekti kitus asmeninius duomenis. Toks „malonumas“ man kainuotų 39,95 dolerius metams (jei rinkčiausi Win Spy įrangą, alternatyvių programų kaina svyruoja nuo vidutiniškai 5 dolerių per mėnesį iki 150 dolerių už metinį abonementą). Besireklamuojanti kompanija siūlo dar vieną paslaugą – galima įsigyti ir padovanoti mobilųjį su jau įdiegta sekimo įranga. Vos įvedus į paieškos sistemą, kad ieškau panašios įrangos, pavyko rasti daugiau nei dešimtį įmonių, siūlančių tokią programinę įrangą, skirtą tiek mobiliesiems telefonams (su skirtingomis operacinėmis sistemomis), tiek kompiuteriams. Siūlomi ir įvairūs sekimo būdai. Pavyzdžiui, galima sąlyginai nebrangiai įsigyti programinę įrangą, kuri atsiųstų pranešimą, jei persekiojamasis pavartotų mano pasirinktą raktinį žodį pokalbyje (net bendraudamas ne elektroninėje erdvėje) ar jei jis būtų netoliese mano pažymėtos žemėlapyje vietos. Pristatant produktą pabrėžiama, kad ji tinkama naudoti ir asmenims, kurie nėra IT specialistai.

Gyvenant visuomenėje, kurioje asmens teisė į privatų gyvenimą – konstitucinė vertybė, sunku patikėti, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai šios teisės pažeidimas būtų ne tik pateisinamas, bet ir skatinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Dalyje užsienio valstybių už sekimo įrangos naudojimą asmens persekiojimui būtų taikoma atskira baudžiamojo įstatymo norma, numatanti atsakomybę už būtent persekiojimą. Tik atvejais, kai persekiojimas vyksta elektroninėje erdvėje, jis būtų įvardijamas kibernetiniu (angl. cyberstalking).

Sekimo įrangos naudojimas informacijai apie asmens privatų gyvenimą rinkti – viena iš kibernetinio persekiojimo formų. Įprastai, kibernetiniu persekiojimu laikomi tokie veiksmai kaip įkyrus, pakartotinis nepageidaujamų žinučių siuntimas elektroninio ryšio priemonėmis, privačios informacijos paviešinimas elektroninėje erdvėje, melagingos informacijos skleidimas elektroninio ryšio priemonėmis, įsilaužimas į  kompiuterį bei kiti veiksmai, kurių baigtinio sąrašo nėra. Dalis kibernetinių nusikaltimų tyrėjų kibernetiniu persekiojimu laiko ir tokius veiksmus, kaip tapatybės vagystė ar neapykantos elektroninėje erdvėje kurstymas. Kaip matome, šiuolaikinės technologijos suteikia itin patogius įrankius persekiojimui elektroninėje erdvėje, todėl labai svarbu kalbėti apie šį reiškinį, šviesti visuomenę saugumo elektroninėje erdvėje klausimais ir ieškoti tinkamiausių teisinių bei technologinių sprendimų, kurie sustabdytų šios nusikalstamos veikos plitimą (ar bent apsunkintų atlikimą).

Kalbant apie kibernetio persekiojimo mastą, tikslios statistikos nėra, kadangi, kaip minėta,  nėra vieningos nuomonės dėl  kibernetinio persekiojimo sampratos. Visgi nepaisant to, tyrimai atskleidžia vieningą tendenciją – daug dažniau persekiojamos moterys nei vyrai (ir itin dažnai translyčiai asmenys). Be to, 2017 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kibernetinio persekiojimo atvejais moterys dažniau kreipiasi į teisėsaugos institucijas, tačiau į jų patirtis žiūrima ne taip rimtai, kaip tais atvejais, kai pasekiojimą patiria vyrai. Skaičiuojama, jog net daugiau nei 40 proc. kibernetinio persekiojimo aukų vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas, kadangi baiminasi tolimesnės įvykių raidos bei kaltinimo. Kalbėti apie šio reiškinio paplitimo mastą sunku ir dėl to, kad dalis kibernetinio persekiojimo aukų net nežino, kad yra persekiojamos, nes šiuolaikinės technologijos leidžia įdiegti programinę įrangą, kurią aptikti įprastam vartotojui gali būti itin sunku.

Kaip apsisaugoti nuo kibernetinio persekiojimo?

• Itin atidžiai stebėti, kas turi fizinę prieigą prie Jūsų kompiuterio ir telefono. Tai svarbu, kadangi neretai persekiotojai naudoja išorinius prietaisus, kuriuos pritvirtina prie įrenginio (pvz. GPS sekimo įrangą) arba jais pasinaudodami (tarkime, USB raktu) instaliuoja kenkėjiškas programas. Suprantama, išlaikyti kompiuterį visad savo akiratyje praktiškai nėra įmanoma. Tačiau vertėtų būti itin budriems bent tais laikotarpiais, kai jaučiate padidėjusią persekiojimo grėsmę, pvz. skyrybų metu, kuomet partneris (partnerė) negali susitaikyti su išsiskyrimu.
• Atsakingai atsijungti nuo naudotų programų kiekvieną sykį baigus naudotis kompiuteriu. Taip pat naudoti slaptažodžius tiek kompiuterio, tiek telefono atrakinimui.
• Kurti sudėtingus slaptažodžius, kurie apsaugo įrenginius, juos reguliariai keisti.
• Įtariant, kad galite būti persekiojamas, rekomenduojama nenaudoti elektroninių kalendorių, neatlikti kitų veiksmų, kurie persekiotojui leistų identifikuoti Jūsų būsimą buvimo vietą ir, kas gali palengvinti fizinį persekiojimą.
• Publikuojant nuotraukas, atkreipti dėmesį į metaduomenis. Tai – vadinamieji „duomenys apie duomenis“, kurie gali atskleisti papildomą informaciją apie Jūsų nuotrauką, kuria dalinatės (pvz. jos atlikimo vietą, įrenginį bei kitą privačią informaciją). Apsisaugoti nuo perteklinių duomenų paskelbimo galima nustatant atitinkamus parametrus telefono nustatymuose.
• Kompiuteryje instaliuoti pažangią ir patikimų kūrėjų sukurtą antivirusinę programą, galinčią aptikti kenkėjiškas programas ir nuo jų apsaugoti įrenginį. Tokios programos naudojimas gali sumažinti tikimybę patirti kibernetinį persekiojimą. Deja, tačiau ir antivirusinės programos naudojimas negarantuoja absoliučios apsaugos, kadangi dalis kibernetinių nusikaltėlių pajėgia jas apeiti.
• Stebėti savo įrenginį – dauguma kenksmingų programų patekusių į įrenginius, naudoja papildomus energijos resursus, todėl įrenginio baterija išsikrauna greičiau, nei paprastai, ir labiau kaista net jei juo nesinaudojate. Be to, vertėtų atkreipti dėmesį į staigius telefono persikrovimus, veikimo sulėtėjimą, naujų programėlių, kurių niekada nediegėte, atsiradimą. Taip pat vertinga patikrinti interneto duomenų srautą  nustatymuose arba per specialias, tam skirtas priemones internete.

Jei patiriate kibernetinį persekiojimą, kreipkitės į policiją, susiekite su teisinės, psichologinės, pagalbos specialistais, kurie gali padėti apsvarstyti saugumo užtikrinimo priemones, suteikti aktualią informaciją, nukreipti į reikalingos paslaugos teikėjus. Taip pat vertėtų išsisaugoti persekiojančio elgesio įrodymus. Daug naudingos informacijos galima rasti svetainėje www.persekiojimuistop.lt.

Justina Zokaitė

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto II-o kurso studentė

Informacijos šaltiniai:

1. https://win-spy.com [Žiūrėta 2020-03-07]
2. https://www.tipstricksisland.com/best-apps-spying-boyfriend-girlfriend.html [Žiūrėta 2020-03-07]
3. https://us.norton.com/internetsecurity-how-to-how-to-protect-yourself-from-cyberstalkers.html [Žiūrėta 2020-03-07]
4. Kaura, P., Dhirb, A.,  Tandone, A.,  Ebtesam, A.  , Abohassan, A.  A.  (2021). A systematic literature review on cyberstalking. An analysis of past achievements and future promises. Technological Forecasting & Social Change 163 (2021)
5. Mullen, P; Pathe, M; Purcell R,. (2009). Stalkers and their Victims, Cambridge University Press.
6. Wilson, C., Sheridan, L., Garratt-Reed, D. (2020). What is Cyberstalking? A Review of Measurements. Journal of Interpersonal Violence 1–21.